o jausmas toks, lyg nepavyko atkurt slemo...

‼️ THIS BLOG IS IN LITHUANIAN! BE WARNED! ‼️

kaip ir praeitais metais, buvo slemas (crazy, jau praėjo visi metai??), tik šįkart buvo dar baisiau, nes aš jį organizavau. keista būti už kažką atsakingam, nes tada iškyla jausmas, kad jei kažkas nepavyksta, tai yra tavo kaltė, ir net negali ginčytis, kad tai netiesa, nes visas organizavimas ir visas reklamavimas ir visas kalbėjimas priklauso nuo tavęs. baisu. iš kaip tik porą naktų prieš šitai aš sapnavau, kad pirmokėliai buvo labai manimi nusivylę. bent tai neišsipildė, nes sunku nuvilti žmones, kurie NEATEINA! jo, šįkart į slemą atėjo du žmonės, visi tie antrokai ir pirmokai, kurie laikina storius, yra mulkiai kurie iš tikrųjų nesidomi menais.

būtinai reikėjo atkartoti dirbtuves, nes žinojau, kad kitaip žmonės neprisivers niekuo pasidalinti, tad maždaug nukopijavau tai, kas buvo praeitais metais. pirma užduotis buvo užrašyti dešimt žodžių, šįkart neuždėjau eilučių limito (pagrinde dėl savęs). aš susigalvojau penkiolika, kad būtų labiau ką veikti :P

taigi, žodžiai, su kuriais man teko dirbti: batai, pastatas, aukšta, laiko, molyje, ateitis, kvarkai, antikos, nudažyti, jeigu, ar, signalą, kas, rašytas, į

---

Ateitis Antikos molyje įamžinta:
Batai nudažyti purvu,
O pastatas... jeigu jie į jį įeitų,
Signalą gavę, ar išeitų su džiaugsmu?

Kvarkai laiko neveikia, kaip rašytas, toks ir liko,
Aukšta siela apverkia jį iš tikro
Telieka ateitis, neatidėliotina ar tolima.
Ar molyje signalas tėra laiko valia?

---

pakartojau tą užduotį, kur reikia sugalvoti vieną spalvą, vieną jausmą ir vieną daiktą, ir apie juos parašyti po strogą. šįkart irgi nesakysiu, apie ką kiekvienas posmas, nes taip smagiau :3 (manrods praeitame bloge aš sakiau lygiai tą patį)

---

Ryški ir užmerkus akis lieka,
Nes visada žiūriu į saulę.
Nesunku žinoti, kad apie ją kalbam
Nes pusę man įvaizdžio suteikia ji.

Po žvilgsnio į saulę raumenys miršta,
Nesusidaro žodžiai smegenyse.
Tuštuma apėmė viską, kas gyva
Mano kūne, bet lova tai žino.

Norėčiau šitai išreikšti geriau,
Bet šitosios knygos prie savęs neturiu,
Tad sinonimų geresnių nesurasiu,
Nes į biblioteka su jausmu aš nueit negaliu.

---

ir šiam kartui taip pat sugalvojau biški originalesnę užduotį! turėjau atspausdinęs krūvą lapelių su meninės raiškos priemonėmis, atsitiktinai išsitraukėm po vieną ir stengėmės parašyti kažką naudodami tą priemonę. keista, kaip žmonės niekada negirdėję apie asonasą, ar epiforą, nes tai vieni mano mylimiausių terminų (nors jų niekad sąmoningai nenaudoju, lol). jau iš pirmos eilutės akivaizdu, ką aš išsitraukiau, bet vis tiek nesakysiu XP

---

Aš – lyg mažas šuo,
Einu – loju be prasmės.
Kaip terjeriukas pykstu ant visų,
Bet jie lyg žuvys į mane težiūri,
Nes aš nesakau jokių tiesų.

Aš – gyvatė, tik meluoju,
Nes visko aš lengvai prisigalvoju,
Ir kaip jautis sustabarėjau mintyse.

Lyg mažo šuns, manęs irgi neklauso,
Nes kokia prasmė – jokios nėra,
Ji dingo kaip dūmas po mano silpno balso.
Ir šie žodžiai irgi beprasmiai
Kaip mikroskopiniai pokyčiai, jie nieko nedaro,
Nes jie parašyti iš noro, ne jausmo
O jausmas toks, lyg nepavyko atkurt slemo.

---

tai va, šiais metais, deja, nepavyko nieko freestylinti paties slemo metu (nes paties slemo nelabai buvo...), tai trejų metų tradicija baigėsi, bet nieko tokio. džiaugiuosi, kad bent kažkas įvyko. kitą savaitę fotografijos išvykėlė, kas biški fainiau, ir žmonės išties rodo susidomėjimą tuo, tai bent žinau, kad menas ne visiškai miręs! 

nuo praeitų metų susikūriau livejournal ir dabar turiu normalų signoff (nors realiai jis tiesiog nukopijuotas nuo frank iero, kaip ir viskas apie mane) tai galiu nebemėginti prikurti šūdo blogų pabaigoje (jei dar kokių blogų bus, nežinau)

- xobezilis